Lietuvos vaistažoles geriausia pažinti ne pagal administracines ribas, o pagal jų buveines: pušynus, drėgnas pievas, paupius, pelkes, laukų pakraščius ir senas sodybas. Šis žemėlapis padeda suprasti, kokių augalų verta dairytis skirtingose šalies dalyse.
Svarbu prieš vykstant rinkti
Žemėlapis yra edukacinis ir apibendrintas. Jis nepatvirtina, kad augalas konkrečioje vietoje tikrai auga, ir nesuteikia leidimo rinkti. Saugomose teritorijose, privačioje žemėje ar renkant retas rūšis reikia laikytis galiojančių taisyklių. Vaistinei žaliavai netinka pakelės, purškiami laukai ir užterštos vietos.
Dažnos beveik visoje Lietuvoje
Pievose, pakelėse, sodybų aplinkoje ir dirvonuose daugelyje šalies vietų galima aptikti didžiąją dilgėlę, paprastąją kiaulpienę, plačialapį gyslotį, paprastąją kraujažolę ir dirvinį asiūklį. Tikroji gausa priklauso nuo dirvožemio, drėgmės ir vietos priežiūros.
1. Vakarų Lietuva ir Žemaitija
Drėgnesnis klimatas, upių slėniai, šlapios pievos ir mišrūs miškai palankūs drėgmę mėgstantiems augalams. Čia verta pažinti pelkinę vingiorykštę, vaistinį valerijoną, paprastąjį putiną, juodąjį serbentą ir drėgnų pievų vaistinę kraujalakę.
2. Vidurio Lietuvos lygumos
Derlingose lygumose daug žemdirbystės, todėl laukinių augalų geriausia ieškoti upių slėniuose, senose sodybose, pamiškėse ir gyvatvorėse. Būdingi pavyzdžiai – mažalapė liepa, paprastasis ąžuolas, paprastasis apynys, vienapiestė gudobelė, juoduogis šeivamedis ir didžioji dilgėlė.
3. Aukštaitijos ežerynai ir miškai
Šiaurės rytų ir rytų Lietuvos miškuose, ežerų apylinkėse bei pelkėse būdingos rūgštesnių dirvožemių uogos ir miškų augalai: paprastoji mėlynė, paprastoji bruknė, paprastoji spanguolė, pelkinis vaivoras, karpotasis beržas ir paprastasis šermukšnis.
4. Dzūkijos smėlynai ir pušynai
Pietryčių Lietuvos smėlingi dirvožemiai ir sausi šilai ypač tinkami paprastajai pušiai, paprastajam kadagiui, paprastajai bruknei ir miltinei meškauogei. Sausose pievose ir pamiškėse galima aptikti trispalvę našlaitę, paprastąją jonažolę bei paprastąjį raudonėlį.
5. Suvalkijos pievos ir laukų pakraščiai
Pietvakarių Lietuvos pievose, dirvonuose, grioviuose ir laukų pakraščiuose dažnos paprastoji kraujažolė, paprastoji jonažolė, plačialapis gyslotis, kiaulpienė ir dirvinis asiūklis. Saulėtose, žmogaus veiklos paveiktose vietose gali pasitaikyti sulaukėjusi vaistinė ramunėlė, kartusis kietis ar paprastoji sukatžolė.
Vandens pakrantės ir drėgnos pievos visoje šalyje
Upių, ežerų, senvagių, griovių ir šlapių pievų augalai nesilaiko vieno etnografinio regiono. Tinkamose buveinėse skirtingose Lietuvos vietose auga balinis ajeras, pelkinė vingiorykštė, vaistinis valerijonas, rūgtis gyvatžolė, vaistinė kraujalakė ir paprastasis putinas.
Daugiausia auginami arba tik retkarčiais sulaukėjantys augalai
Ne visi svetainėje aprašyti augalai sudaro natūralias Lietuvos populiacijas. Vaistinė medetka, sėjamoji petražolė, sėjamoji kalendra, pipirmėtė, vaistinė melisa, vaistinis čiobrelis, aukštoji šilauogė, valgomasis sausmedis ir juodavaisė aronija Lietuvoje pirmiausia yra sodų bei daržų augalai. Jų pavieniui galima rasti sulaukėjusių, tačiau žemėlapyje jie nepriskiriami tipinėms laukinėms buveinėms.
Kaip skaityti šį žemėlapį
- Regiono žyma reiškia tik kraštovaizdžio kryptį, o ne išskirtinį augalo paplitimą.
- Vienas augalas gali augti keliuose regionuose, jei ten yra tinkama buveinė.
- Augalo radimas gamtoje dar nereiškia, kad jį saugu ar teisėta rinkti.
- Prieš vartojimą būtina tiksliai nustatyti rūšį ir perskaityti konkretaus augalo saugumo informaciją.
- Tikslios retų ir pažeidžiamų augalų radavietės viešai nerodomos.
Šaltiniai ir metodika
Žemėlapio Lietuvos kontūras parengtas pagal viešo naudojimo Natural Earth duomenis. Penkių kraštovaizdžio krypčių pavadinimai orientuojami pagal tradicinius Lietuvos etnografinius regionus, kuriuos aprašo Etninės kultūros globos taryba, tačiau šiame puslapyje jų ribos sąmoningai nebrėžiamos. Augalų buveinių santraukos sudarytos pagal vaistazoles.eu rūšių puslapiuose nurodytus botaninius šaltinius. Tai nėra išsamus floros atlasas ar realaus laiko radaviečių duomenų bazė.