Didžioji dilgėlė

Apie augalą

Didžioji dilgėlė – dilgėlinių šeimos daugiametis, šakniastiebinis augalas. Jai būdingi priešpriešiniai, smailūs ir ryškiai dantyti lapai bei stiebą ir lapus dengiantys dilginamieji plaukeliai. Kew „Plants of the World Online“ nurodo, kad Urtica dioica yra pripažinta rūšis, natūraliai paplitusi nuo Europos iki Sibiro ir Vakarų Kinijos bei Šiaurės Vakarų Afrikoje.

Augalas nuo seno naudotas pluoštui, maistui ir tradiciniuose augaliniuose preparatuose. Vaistiniu požiūriu dilgėlių lapų ir šaknų preparatai vertinami atskirai: jų sudėtis, tradicinės paskirtys ir vartojimo atsargumo priemonės nėra tapačios. Šiame apraše daugiausia kalbama apie lapus ir antžeminę dalį.

Kur auga

Dilgėlės mėgsta azoto turtingą, drėgnesnę dirvą. Jos dažnos pakrūmėse, sodybų pakraščiuose, paupiuose, patvoriuose ir kitose žmogaus veiklos paveiktose vietose. Dėl šakniastiebių augalas gali sudaryti didelius sąžalynus.

Maistui ar džiovinimui renkami jauni, sveiki lapai iš švarių vietų, toliau nuo intensyvaus eismo, pramonės teritorijų ir galimos gyvūnų taršos. Renkant būtinos pirštinės. Terminis apdorojimas ir tinkamas džiovinimas pažeidžia dilginamuosius plaukelius, tačiau šviežias augalas gali nudilginti odą.

Naudojimas

Europos vaistų agentūros HMPC dokumentuose dilgėlių lapų preparatai priskiriami tradiciniams augaliniams vaistiniams preparatams. Jie tradiciškai vartojami šlapimo kiekiui didinti, siekiant praplauti šlapimo takus esant lengviems nusiskundimams, taip pat minimas tradicinis vartojimas esant nestipriam sąnarių skausmui. Tokia klasifikacija remiasi ilgalaike vartojimo patirtimi ir nėra lygiavertė tvirtam klinikinio veiksmingumo įrodymui.

Jauni dilgėlių lapai taip pat vartojami kaip maistas – verdami sriubose, trumpai nuplikomi ar dedami į kitus patiekalus. Maistinis kiekis ir koncentruotas vaistinis preparatas nėra tas pats.

Paruošimas

Maistui naudojami tik tiksliai atpažinti jauni lapai, kurie prieš valgant termiškai apdorojami. Džiovinimui lapai paskleidžiami plonu sluoksniu pavėsyje ir vartomi, kad nepradėtų pelyti. Drėgna, pakitusio kvapo ar dėmėta žaliava netinka.

Vaistiniai dilgėlių produktai gali būti arbatos, kapsulės, skysti ekstraktai ar kitų formų. Jų koncentracijos labai skiriasi, todėl dozavimą reikia rinktis pagal konkretaus registruoto ar aiškiai paženklinto produkto instrukciją, o ne universalią interneto rekomendaciją.

Poveikis ir tradicinis vartojimas

Dilgėlių lapuose yra mineralinių medžiagų, chlorofilo, flavonoidų ir kitų augalinių junginių. Jų sudėtis priklauso nuo augimo vietos, rinkimo laiko ir apdorojimo. Laboratoriniai ar gyvūnų tyrimai negali būti automatiškai paverčiami pažadu, kad toks pat poveikis pasireikš žmogui.

Vertinant dilgėlių preparatus svarbu išlaikyti skirtį tarp maistinio vartojimo, tradicinės fitoterapijos ir gydytojo skiriamo ligos gydymo. Dilgėlė neskirta pakeisti antibiotikų, širdies, inkstų ar kitų ligų gydymo.

Saugumas ir atsargumo priemonės

Dilgėlių lapų preparatai, skatinantys šlapimo išsiskyrimą, netinka, kai gydytojas yra nurodęs riboti skysčius, pavyzdžiui, dėl sunkios širdies ar inkstų ligos. Jei šlapinantis skauda, pakyla temperatūra, šlapime pasirodo kraujo, simptomai stiprėja ar nepraeina, būtina kreiptis į gydytoją.

Galimos virškinimo sistemos ar alerginės reakcijos. Švieži lapai nudilgina odą. Nėštumo ir žindymo laikotarpiu koncentruotų dilgėlių preparatų saugumo duomenų nepakanka, todėl juos reikėtų vartoti tik pasitarus su specialistu. Vaikams taikomi konkretaus preparato amžiaus apribojimai.

Galimos sąveikos

Dilgėlių preparatai gali būti netinkami kartu su vaistais ar būklėmis, turinčiomis įtakos skysčių balansui, kraujospūdžiui ar gliukozės kiekiui. Patikimų klinikinių sąveikų duomenų nėra pakankamai, todėl vartojant diuretikus, kraujospūdžio, diabeto ar kitus nuolatinius vaistus verta pasitarti su gydytoju arba vaistininku.