Trispalvė našlaitė Lietuvos pievoje su violetiniais, baltais ir geltonais žiedais
Vaistažolė

Trispalvė našlaitė

Viola tricolor L.

Smulkiažiedė Lietuvos pievų našlaitė, liaudies medicinoje vartota odos bėrimams ir kosuliui; EMA jos tradicinį vartojimą sieja su lengvais seborėjiniais odos sutrikimais.

Atsakingam vartojimui
Kvėpavimo takams
Odos priežiūrai

Apie augalą

Trispalvė našlaitė – vienmetis ar trumpaamžis augalas su liaunais šakotais stiebais. Laukiniai žiedai gerokai mažesni už darželinių našlaičių: viršutiniai vainiklapiai dažnai violetiniai, šoniniai šviesesni, o apatinis geltonas su tamsiomis gyslelėmis. Prie lapų matyti stambios, giliai suskaldytos prielapės.

Spalvos labai įvairuoja, todėl rūšis nustatoma pagal visą požymių rinkinį, o ne vien žiedo spalvą.

Kur auga

Auga sausose pievose, dirvonuose, smėlinguose laukuose, pakelėse ir pamiškėse. Žydinti žolė kerpama sausu oru, neplėšiant šaknų ir paliekant augalų sėkloms.

Nerenkama nuo purškiamų laukų ar judrių kelių. Darželinės hibridinės našlaitės nėra automatiškai lygiavertė vaistinė žaliava.

Naudojimas

Lietuvių liaudies medicinoje trispalvės našlaitės arbata vartota nuo įvairių odos bėrimų, vaikų šašų, kosulio ir kaip šlapimo išsiskyrimą skatinanti priemonė. Tai istorinis vartojimas, nepakeičiantis alergijos, infekcijos ar kitos bėrimo priežasties nustatymo.

EMA monografijoje našlaitės žolės vartojimas priskiriamas tradiciniam lengvų seborėjinių odos sutrikimų simptomų palengvinimui.

Paruošimas

Tradicijoje žydinti žolė ruošta kaip užpilas, o atvėsęs skystis naudotas odai prausti ar kompresams. Šiuolaikiniams preparatams reikia laikytis jų etiketėje nurodytos dozės ir trukmės.

Šlapiuojantis, skausmingas, pūliuojantis, greitai plintantis bėrimas, karščiavimas arba kūdikio odos pažeidimas turi būti įvertintas sveikatos specialisto. Naminis užpilas nėra sterilus ir netinka akims ar atviroms žaizdoms.

Poveikis ir tradicinis vartojimas

Augalas turi flavonoidų, gleivių, fenolinių junginių ir kitų medžiagų. Tradicinis vartojimas grindžiamas ilgalaike patirtimi, o ne pakankamais šiuolaikiniais klinikiniais tyrimais.

Populiarūs teiginiai apie „kraujo valymą“ nėra mediciniškai tikslūs ir neturėtų būti vartojami kaip ligos paaiškinimas.

Saugumas ir atsargumo priemonės

Nevartoti esant alergijai našlaitinių šeimos augalams. Išoriškai pirmiausia tikslinga išbandyti mažą odos plotą; atsiradus paraudimui ar niežėjimui vartojimą nutraukti. Nėštumo, žindymo metu ir vaikams geriamą vartojimą turi įvertinti specialistas.

Jei simptomai užsitęsia ar blogėja, reikia gydytojo, o ne ilgesnio savarankiško vartojimo.

Galimos sąveikos

Patikimų sąveikos tyrimų trūksta. Dėl galimų salicilatų ir kitų fenolinių junginių atsargumas pagrįstas žmonėms, jautriems salicilatams ar vartojantiems kraują skystinančius vaistus, nors klinikinė reikšmė nėra aiški. Vartojant kelis augalinius preparatus, jų sudėtį verta aptarti su vaistininku.

Šaltiniai

EMA: Violae herba cum flore — https://www.ema.europa.eu/en/medicines/herbal/violae-herba-cum-flore
Kew Plants of the World Online: Viola tricolor — https://powo.science.kew.org/results?q=Violatricolor