Rūgtis gyvatžolė

Apie augalą

Rūgtis gyvatžolė – daugiametis drėgnų pievų augalas, dar vadinamas gyvatžole dėl storo, išsiraičiusio šakniastiebio. Iš lapų skrotelės kyla beveik belapis stiebas su viena tankia cilindriška blyškiai rausvų žiedų varpa. Pamatiniai lapai platūs, pailgi, su ilgu sparnuotu lapkočiu ir širdišku ar nukirstu pamatu.

Mokslinėje literatūroje vartojami vardai Bistorta officinalis ir Persicaria bistorta, todėl šaltiniuose galima rasti abu.

Kur auga

Auga drėgnose pievose, upių slėniuose, šaltiniuotose vietose ir pamiškėse. Žydi vėlyvą pavasarį ir vasaros pradžioje. Sausinimas, intensyvus pievų naudojimas ir šakniastiebių kasimas gali sunaikinti vietines augavietes.

Laukinių augalų šaknų rinkti nerekomenduojama; tvariau naudoti užaugintą arba patikimos kilmės žaliavą.

Naudojimas

Lietuvių ir kitų Europos tautų liaudies medicinoje daug rauginių medžiagų turintis šakniastiebis vartotas nuo viduriavimo, o jo nuoviru skalauta burna ir gerklė, plautos nedidelės odos vietos. Kai kur jauni lapai vartoti maistui.

Šios tradicijos nėra įrodymas, kad gyvatžolė gydo infekciją, uždegiminę žarnyno ligą ar kraujuojančias žaizdas.

Paruošimas

Tradicijoje susmulkintas šakniastiebis buvo verdamas vandenyje, kad išsiskirtų rauginės medžiagos. Didelės koncentracijos ar ilgas vartojimas nėra pageidautini. Burnos skalavimo skystis nenuryjamas, o naminis nuoviras nėra sterilus.

Viduriavimas su karščiavimu, krauju, stipriu skausmu ar dehidratacija, taip pat ilgiau nei kelias dienas trunkantys simptomai reikalauja medicininės pagalbos.

Poveikis ir tradicinis vartojimas

Šakniastiebyje gausu hidrolizuojamų ir kondensuotų rauginių medžiagų. Jos paviršiuje sutraukia baltymus ir paaiškina tradicinį sutraukiantį vartojimą. Tačiau aukštos kokybės klinikinių tyrimų nepakanka ligų gydymo teiginiams ar patikimai dozei nustatyti.

Sutraukiantis pojūtis nėra infekcijos pašalinimas ir neparodo, kad žaizda gyja tinkamai.

Saugumas ir atsargumo priemonės

Gali sukelti pykinimą, skrandžio dirginimą ar vidurių užkietėjimą. Nevartoti ilgai, nėštumo ar žindymo metu ir vaikams be specialisto patarimo. Žmonėms, linkusiems į inkstų akmenis ar sergantiems inkstų liga, dėl rūgtinių šeimos augalams būdingų oksalatų reikia papildomo atsargumo.

Ant gilių, infekuotų ar stipriai kraujuojančių žaizdų naminių priemonių naudoti negalima.

Galimos sąveikos

Rauginės medžiagos gali surišti vaistus, geležį ir kitus junginius bei mažinti jų pasisavinimą, todėl nuo geriamų vaistų verta atskirti bent keliomis valandomis. Jei vartojami antikoaguliantai, geležies preparatai ar keli nuolatiniai vaistai, reikalinga vaistininko konsultacija.