Vaistinė kraujalakė

Apie augalą

Vaistinė kraujalakė – aukštas daugiametis drėgnų pievų augalas. Jos lapai neporomis plunksniški, sudaryti iš dantytų lapelių, o smulkūs tamsiai raudoni žiedai susitelkę tankiose pailgose galvutėse ant ilgų stiebų. Žiedai neturi ryškių vainiklapių, todėl žiedynai atrodo santūrūs, tamsiai bordo.

Lietuvoje rūšis siejama su natūraliomis drėgnomis pievomis, todėl rinkimas neturi žaloti vertingų augaviečių.

Kur auga

Auga drėgnose ir užliejamose pievose, upių slėniuose, griovių pakraščiuose bei šaltiniuotose vietose. Sausinimas ir pievų suarimas mažina tinkamų buveinių plotą.

Šakniastiebio kasimas sunaikina visą augalą, todėl laukinės populiacijos neturėtų būti kasamos. Jei žaliava reikalinga, tvariau auginti savo sklype ar rinktis kontroliuojamos kilmės produktą.

Naudojimas

Lietuvių ir Europos liaudies medicinoje kraujalakės šaknų nuovirai vartoti nuo viduriavimo ir įvairaus kraujavimo, o išoriškai – žaizdoms, burnos ar gerklės skalavimams. Pats lietuviškas vardas atspindi šią tradiciją.

Tai etnobotaninė informacija, o ne patvirtinimas, kad augalas sustabdo pavojingą kraujavimą ar gydo žarnyno ligą. Kraujas išmatose, vemiant ar nepaaiškinamas kraujavimas reikalauja skubaus medicininio įvertinimo.

Paruošimas

Tradicijoje susmulkintos džiovintos šaknys virtos vandenyje, o žolė naudota užpilams. Dėl didelio rauginių medžiagų kiekio stiprūs ar ilgai vartojami nuovirai gali dirginti virškinimo traktą ir trukdyti medžiagų pasisavinimui.

Ant gilių, infekuotų ar stipriai kraujuojančių žaizdų naminiai kompresai netinka. Tokiais atvejais reikalingas žaizdos įvertinimas ir sterili priežiūra.

Poveikis ir tradicinis vartojimas

Kraujalakėje yra daug rauginių medžiagų, kurios sutraukia paviršinius audinių baltymus. Tai paaiškina tradicinį sutraukiantį vartojimą, tačiau laboratorinis ar tradicinis poveikis nėra klinikinis įrodymas gydyti kraujavimą, infekciją ar lėtinę žarnyno ligą.

Patikimų klinikinių tyrimų žmonėms nepakanka tikslioms dozėms ir gydomosioms indikacijoms nustatyti.

Saugumas ir atsargumo priemonės

Trumpalaikis vartojimas gali sukelti pykinimą, pilvo diskomfortą ar vidurių užkietėjimą. Nėštumo, žindymo metu, vaikams, sergant sunkia kepenų ar inkstų liga – tik gydytojui įvertinus. Alergiški erškėtinių šeimos augalams turėtų būti atsargūs.

Negalima augalu atidėti pagalbos esant kraujavimui, karščiavimui, dehidratacijai ar ilgiau trunkančiam viduriavimui.

Galimos sąveikos

Rauginės medžiagos gali sumažinti kartu vartojamų vaistų, geležies ar kitų medžiagų pasisavinimą, todėl tarp jų tikslinga palikti kelių valandų tarpą. Vartojant antikoaguliantus ar antitrombocitinius vaistus, kraujavimo savarankiškai gydyti negalima ir būtina konsultacija.