Vakarinė tuja
Thuja occidentalis L
Visžalis iki 20 metrų aukščio medis priklauso kiparisinių – (Cupressaceae) šeimai.
Medžio žydėjimo laikotarpis tarp balandžio – gegužės mėn., sėklos sunoksta spalį – lapkritį. augalas kilęs iš Šiaurės Amerikos rytinės dalies. Lietuvoje auginama soduose, parkuose, kapinėse, sodinamos gyvatvorių apželdinimui.
Žaliava: Gydymo tikslams vartojami jauni ūgliai švieži arba džiovinti. Ūgliai laikomi sausoje bei vėdinamoje patalpoje gali būti naudojami vienerius metus. Distiliuojant tujų lapus yra išgaunamas eterinis tujų aliejus.
Veikliosios medžiagos: Labiausiai vertinamas eterinis aliejus, jo sudėtyje gausu tujono, kariofileno, cedrolio, pineno, fidreno, tujino, raugų, dervų ir kt.
Gydomasis poveikis: Tujų preparatai kaip ir kai kurios vaistažolės stabdo kraujavimą, padeda atsikratyti kirmėlių, suminkština susidariusius odos randus, varo ir šviesina odą, reguliuoja medžiagų apykaitą. Tujų ūglių užpilu ir trauktine gydomos kepenų, inkstų, šlapimo pūslės ligos, inkstų ir tulžies pūslės akmenligė, artritas, osteochondrozė, prostatitas bei prostatos vėžys. Išoriškai vartojami ir geriami sergant virusinėmis ir alerginėmis odos ligomis, kadangi pasižymi antialerginiu ir antivirusėmis savybėmis.
Populiariausiai vartojamas tujų ūglių užpilas arba trauktinė. Taip pat iš ūglių yra gaminami milteliai skirti kartu su trauktine naikinti karpas bei nuospaudas.
Homeopatiniu tujų preparatais gydomas peršalimas, odos ligos, neuralgija, peršalimas, reumatas.
Dėmesio: Augalas nuodingas, todėl gydymą šiais preparatais skiria gydytojas ir būtina laikytis visų gydytojų nurodymų.
Kontraindikacijos: Be gydytojo skyrimo nevalia vartoti šio praparato, negalima vartoti nėštumo metu.