Šalavijas

Tai daugiametis stiprų kvapą skleidžiantis, pusiau sumedėjęs puskrūmis. Augalo stiebas keturbriaunis, status, ganėtinai šakotas, balkšvos spalvos, padengtas pūkeliais ir pasižymi lapų gausa. Lapai trumpakočiai, buka viršūne, smulkiai dantytais kraštais, pilkai žalios spalvos irgi plaukuoti irgi plaukuoti. Lapo apačioje ryškios tinkliškai susiraizgiusios gyslos, pats paviršius smulkiai duobėtas. Žiedai violetiniai – melsvai violetiniai arba rožiniai – balti, vienoje vietoje būna nuo 4 – 12, žiedynas atrodo kaip varpelis. Subrandiną vaisių – riešutėlį. Žydėjimo laikas birželio–liepos mėnesiai.  Augalas užauga iki pusės metro aukščio.

Paplitimas: Lietuvoje pats savaime neauga, jį galima aptikti darželiuose ir soduose. Auginamas kaip vaistinis ar prieskoninis augalas.  Renkasi saulėtas, sausas ir vietas, kur yra molio.

Vaistinė žaliava: Naudojama nupjauta visa augalo dalis iki šaknų. Geriausiai vaistinę žaliavą rinkti augalui pradėjus žydėti, o surinktą žaliavą džiovinti plonai paskleidus gerai vėdinamoje patalpoje, kur nėra tiesioginių saulės spindulių. Sudžiovintas žolė turi specifinį kvapą.

Veikliosios medžiagos: Šalavijo lapuose yra rauginių medžiagų, eterinių aliejų, flavonoidų, organinių rūgščių, kartumynų, fitoncidų, vitaminų C ir B1.

Gydomasis poveikis: Šalalaviją į pagalbą galima pasitelkti gydant padidėjusį jautrumą, mažinant uždegimą ar dezinfekuojant.  Galima gydyti kvėpavimo takų sutrikimus, sunkiau gyjančias žaizdas (kompresai). Ramina jautrias dantenas (skalauti), gleivinės uždegimus. Tinka vartoti, kai nori sumažinti pieno išsiskyrimą (nutraukiant kūdikio maitinimą), galima vartoti peršalus, skatina prakaitavimą.