Ankstyvasis šalpusnis

by vaistazoles · Published 2017/09/19 · Updated 2018/06/12

Ankstyvais šalpusnis (lot. tussilago forfara)

Tai vienas iš pirmųjų augalų, kuris pasveikina mus su pagaliau atėjusiu pavasariu. Tai daugiametis apie 10 – 20 cm. aukščio, ilgais šakniastiebiais augalai. Žydi anksti pavasarį, vos tik sušilus dirvožemiui, jau nuo kovo pabaigos iki gegužės pradžios. Šakniastiebis apaugęs mažais lapeliais, kurie primena žvynelius. Peržydėjus žiedams šakniastiebis išnyksta tada išauga lapai ir brandina sėklas. Lapai ganėtinai dideli jų skersmuo siekia nuo 10 iki 20 centimetrų. Viršutinė lapų dalis plika, o apatinė apaugusi pūkeliais, kurie atrodo lyg būtų suvelti. Pats lapas beveik apskritas, šiek tiek primena inksto formą. Ankstyvojo šalpusnio žiedai pavieniai, kurie išauga iš 10 – 25 cm. žiedinstybių, kurie pasidengę lapeliais lyg žvyneliai. Žydi balandžio – gegužės mėnesiais, žiedai geltonos spalvos apie 2 cm. skersmens. Vaisius briaunuotas lukštavaisis su skristuku, subrandina 3500-800 sėklų, subręsta gegužės – birželio mėnesiais. Subrandintos sėklos labai daigios, sudygsta, ten, kur išnešioja vėjas po 10-25 dienų. Dauginasi vėjo išnešiotom sėklom.

Paplitimas: Dažniausiai aptinkamas, ten, kur dirvožemiai yra drėgnesni, prie vandens telkinių, šarminiuose dirvožemiuose. Galima aptikti prie gruntinių vandenų, pievose, šlaituose, plačiai paplitęs visoje Lietuvoje, kartais tenka naikinti, kaip piktžolę.

Vaistinė žaliava: Vaistinei žaliavai ankstyvojo šalpusnio lapai ir žiedai renkami skirtingu laiku. Žiedai renkami kovo – balandžio mėnesiais, lapai renkami liepos – rugpjūčio mėnesiais. Žiedus reikėtų rinkti pilnai išsiskleidusius, saulėtą ir sausą dieną. Žiedus nuskintus su visais koteliais geriausiai džiovinti džiovykloje, todėl, kad jie ir nuskinti dar brandinasi, džiovyklėje džiovinimas vyksta daug greičiau, nei gerai vėdinamoje patalpoje, todėl žiedai nespės pavirsti į pūkelius. Gerai sudžiovinti žiedai gelsvos spalvos, ne pūkuoti, šiek tiek kartoko skonio. Lapus rinkti sveikus, nepažeistus ligų ir kenkėjų. Džiovinti irgi geriausiai džiovykloje 30 – 35 C temperatūroje, plonai paskleidus. Gerai sudžiovinta vaistinė žaliava žalsvai pilkos spalvos, o lapų apačia lieka pasidengusi pūkeliais, kartoko skonio

Veikliosios medžiagos: Žieduose galima aptikti taraksantino, stigmasterino, heptakozano, faradolis arnidiolio, faradolio arnidiolio. Lapuose aptinkama organinių rūgščių, karčiūjų glikozidų, vitamino C, inulino, vitamino Cas.

Gydomasis poveikis: Nuo seno jau yra žinoma, kad gydymui tinka lapai ir žiedai. Daugelis tikrai žino, kad ankstyvasis šalpusnis tinka gydyti kosuliui, užkimimui, lėtiniam bronchitui, plaučių uždegimui, lengvina atsikosėjimą. Galbūt mažiau kas žino, kad gydoma ir raudonligė. Bet gydomasis poveikis gali būti laikinas, kitaip tariant tik pirmoji pagalba. Išoriniam naudojimui lapai tinka gydyti sumušimus, sutinimus, mėlynes, sąnarių uždegimą, padeda nuo kojų tinimų, esant sklerodermos opų. Nedžiovinti, švieži lapai gali būti dedami ant sumušimų, vočių, rožės, ir visų kitų kūno vietų, kurios skauda. Žiedų kompresais gydomi odos uždegimai, opos, egzema, po vabzdžių įgėlimo patinusios vietos.