Pipirmėtė daugiametis 30 – 90 cm, specifinio kvapo.  Tamsiai žali, kotuoti, kiaušiniški, dantyti lapai prisitvirtinę prie keturbriaunio stiebo. Žiedai šakų viršūnėse, šviesiai rausvi arba rausvai violetiniai, žydi liepos – rugsėjo mėnesiais. Vaisius – rudas riešutėlis, tačiau sėklų nesubrandina, todėl dauginasi tik vegetatyviniu būdu – šakniastiebiais.

Paplitimas: Dažnai galima pamatyti darželiuose ir soduose, nes įprastai auga kultyvuojamose vietose.

Vaistinė žaliava: Pipirmėtė renkama jai tik pradėjus žydėti, pjaunama su visais stiebais, taip pat vėliau gali būti renkamas ir atolas.  Džiovinama pastogėje arba džiovykloje iki 35 °C plonai paskleidus. Išdžiovintas augalas yra malonaus kvapo ir šaldančio skonio.

Veikliosios medžiagos: Vaistažolėje yra iki 5 % eterinio aliejaus, (75% mentolio kitos į sudėtį įeinančios medžiagos yra pinenas, cineolis, mentofuranas, pinenas, mentolio esteriai su izovalerijono rūgštimi), vitamino C, fenolkarbonių rūgščių, flavonoidų, rauginių medžiagų, mineralinių medžiagų.

Gydomasis poveikis: Šį vaistinį augalą galima naudoti sutrikus virškinimui, norint paskatinti virškinimo liaukų sekreciją, gerint pablogėjusį apetitą, skatina tulžies išsiskyrimą. Taip pat veikia priešuždegimiškai, slopina skausmą. Pasižymi kaip antiseptinė priemonė, o iš eterinio aliejaus išgaunamas mentolis veikia odos skausmo receptorius ir sukelia skausmo jausmą, lengvai anestezuoja. Reikėtų nepamiršti, kad šis augalas vartojamas ir sergant peršalimo, kvėpavimo ligomis, gydant bronchitą, naudojamas inhaliacijoms, ramina centrinę nervų sistemą, šalina, nemalonų burnos kvapą ar net numalšinant dantenų skausmus.