Rugiagėlė

Centaurea cyanus L

Rugiagėlė priskiriama astrinių ( Graižiažiedžių) – Asteraceae (Compositae) šeimai.

Žiedai pasižymi ryškiai mėlyna spalva, kartais balsva spalva. žydi nuo gegužės iki rugsėjo mėnesio. Paplitusi Europoje, Azijoje, išskyrus pietinę dalį, Š. Amerikoje. Lietuvoje šį augalą galima pamatyti javų laukuose, dirvonuose ir pūdymuose.

Žaliava: Gydymui naudojami tik kraštiniai, didieji žiedlapiai. Išdžiūvusi žaliava išlieka mėlynos spalvos, bekvapė, pasižymi kartoku skoniu. Tinkama vartoti metus.

Veikliosios medžiagos: Vaistažolės turi karčiųjų glikozidų, antocianų, kumarinų, flavonoidų, gleivių, organinių rugščių ir mineralinių medžiagų ( kalio, kalcio, vario, seleno, cinko ir kt.).

Gydomasis poveikis: Varo šlapimą ir tulžį, stimuliuoja, mažina skausmą, kraujospūdį  ir karščiavimą, stabdo prakaitavimą, gydo žaizdas, inkstų ir šlapimtakių ligas,  gerina virškinimą, naikina mikrobus.

Rugiagėlių preparatai vartojami akių ligoms: miežiui, blefaritui, konjunktyvitui ir akių nuovargiui gydyti. Taip pat žiedų preparatais gygomas vaikų peršalimas, inkstų ir šlapimo pūslės ligos, kosulys, inkstų ir širdies ligų sukelti patinimai, skrandžio skausmai, vidurių užkietėjimas. Vandeninis užpilas geriamas sergant  tulžies uždegimu, podagra, gelta, vandene, susilaikius mėnesinėms.

Rugiagėlių vonios daromos sergant rachitu, diateze, egzema, kraujui valyti, esant votims, spuogams, dermatitui ir egzemai.

Kosmetikos pramonėje rugiagėlių preparatai vartojami gydyti plikimą, seborėją, užpilu plaunama riebi oda su išsiplėtusiomis poromis, stiprinami nusilpę plaukai.

Kontraindikacijos: Rugiagėlių preparatai netinka vartoti nėščiosioms bei asmenims alergiškiems astrinių šeimos augalams.

Prieš gydantis vaistažolių preparatais patartina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.