Paprastoji avietė

Paprastoji avietė (lot. Rubus idaeus), tai daugiametis krūminis augalas užaugantis 60–120 cm, stiebas status, pasidengęs aštriais dygliais, apvalus. Augalo lapai susidaro iš 5-7 mažesnių lapelių, plunksniški, viršutiniai trilapiai. Lapai nelygiai dantyti kiaušiniškos formos, apatinė lapų dalis padengta baltos spalvos pūkeliais, viršutinė lapų pusė plika ir tamsiai žalios spalvos. Žiedai susitelkę į žiedynus, baltos spalvos, žydėjimo laikas birželio – liepos mėnesiai, vaisių subrandina liepos – rugpjūčio mėnesiais. Subrandintas vaisius – uoga, sudėtinė, sudaryta iš sultingų, smulkių ir šviesiai rausvų kaulavaisių. Dauginama daigais ir sėklomis.

Paplitimas: Paplitusi visoje Lietuvoje, bet dažniausiai aptinkamos drėgnesnėse vietose, kirtimuose, miškuose, pamiškėse. Mėgsta derlingas, drėgnas ir šviesias vietas. Soduose daugiausiai auginamos kultūrinės avietės, bet vaistinei žaliavai tinkamiausios laukinės.

Vaistinė žaliava: Vaistinei žaliavai uogos renkamos liepą–rugpjūtį, o lapai birželį–rugsėjį. Uogas džiovinti paskleidus plonu sluoksniu gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovyklėje iki 40 C temratūros. Gerai sudžiovintos suspaudus saujoje nesukimba, nenudažo rankų yra kvapnios ir saldžios. Uogas galima šaldyti ir šaldiklyje iki -18°C. Lapai renkami birželio – rugsėjo mėnesiais džiovinami gerai vėdinamoje patalpoje plonai paskleidus. Tiek uogas, tiek lapus gerai sudžiovintus tinka vartoti dvejus metus.

Veikliosios medžiagos: Avietėse aptinkama fruktozės, sacharozės, gliukozės, kitaip dar vadinamų sacharidų. organinės rūgštys: skruzdžių rūgšties, citrinų rūgšties, salicilo. Aptinkama mineralinių medžiagų, ląstelienos, rauginių medžiagų, vitaminų C, PP, B1, B2, P, pektinų, karotino, folio rūgšties, fitosterinų, flavonoidų.

Gydomasis poveikis: Avietės labiausiai žinomos kaip pirmoji pagalba nuo peršalimo, karščiavimo metu, skatina prakaito išsiskyrimą. Dažniausiai avietės vartojamos sergant gripu, peršalus, pasireiškus anginos požymiams, slogai, bronchitui. Bet be viso šito avietės vartojamos viduriavimo metu ir dizenterijos, nes jose yra rauginių medžiagų. Reguliuoja virškinamąjį traktą, stabdo kraujavimą ir vėmimą, gerina fizinį ir protinį aktyvumą. Užpilą galima naudoti, kompresui negyjančioms žaizdoms, opoms, nudegimams, išsiplėtusioms venoms, mažina cukraus kiekį kraujyje.

Kontraindikacijos: 

Avietėse yra daug purinų todėl rekomenduojama jų nevartoti sergant: nefritu, podagra, gastritu, osteochondroze, poliartritu. Esant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opai. Pirmaisiais nėštumo mėnesiais reikėtų vengti aviečių lapų arbatos.