Vaistinė baltašaknė

Polygonatum odoratum Mil. Druce

Daugiametis vidutinio aukščio žolinis, šliaužiantis augalas priskiriamas pakalnutinių – Convallariaceae šeimai. Žiedai dvilyčiai, nusvirę primenantys pakalnutes.  Žydėjimo periodas gegužės – birželio mėnesiais. Vaisius sunoksta rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais.  Vaisius yra melsvai juodos spalvos uoga. Gana plačiai paplitusi Europoje, Azijoje ir Š. Amerikoje. Lietuvoje šį augalą galima surasti miškuose, ypač mėgsta spygliuočių augimo vietas.

Žaliava: Gydymo tikslams vartojami augalo šakniastiebiai, žolė bei lapai. Šakniastiebiai kasami rudenį, pašalinus apmirusias dalis bei pridėtines šaknis. Paruoštos šaknys nuplaunamos tekančiu vandeniu, atvirame ore paliekamos vytimui paskiau šaknys yra džiovinamos. Žolė ir lapai yra skinami žydėjimo periodu.  Tinkamai laikoma žaliava išsilaiko apie 3 metus.

Veikliosios medžiagos: Vaistažolės savo sudėtyje turi gleivių, širdį veikiančių glikozidų, polisacharidų, saponinų, flavonoidų, organinių rūgščių, alkaloidų, vitamino C, karotinoidų ir mineralinių medžiagų.

Gydomasis poveikis: Malšina skausmą, karščiavimą, kosulį ir uždegimą, didina kraujo krešumą, aktyvina širdies veiklą, taip pat tonizuoja centrinę nervų sistemą. Pasižymi kraujavimą stabdančiu, kraują valančiu, antiseptiniu, žaizdas gydančiu poveikiu. Veikia kelias hiperglikemijos rūšis. Preparatais gydoma tuberkuliozė, hemorojus, podagra, artritas, išvarža, kraujavimas, reumatas, bronchitas, osteochondrozė, cukrinis diabetas ir impotencija.

Liaudies medicinoje vartojamas pieninis šakniastiebių nuoviras, jauninantis, stiprinantis organizmą. Nuoviras tinka gydyti nudegimus. Dermatologijoje šviežių šaknų sultys šalina strazdanas, pigmentine dėmes, gaivina ir skaistina odą. Švieži lapai dedami ant žaizdų, vočių ir landuonies.

Dėmesio: augalas yra nuodingas, gydimą skiria gydytojas.