Paprastoji bitkrėslė

Astrinių šeimai priklausantis daugiametis augalas. Po žeme bitkrėslės šaknys yra šakotos iš kurių išauga net keli stiebai, kurių aukštis gali siekti iki 120 cm. Bitkrėslės stiebai yra vertikalūs, sumedėję, viršūnės šakotos ir gausiai apaugusios lapais. Apatiniai lapai kotuoti, o viršutiniai bekočiai, kelis kartus plunksniškai perskelti, pražanginiai, be plaukelių. Lapai gali užaugti iki 20 cm. ilgio. Žiedai sukrauti kekėmis, pusrutulio formos, plokščiomis viršūnėmis, geltonos spalvos. Subrandintas vaisius keleto milimetrų dydžio lukštvaisis, žydi liepos–rugpjūčio mėnesiais. Bitkrėslė skleidžia pakankamai stiprų specifinį kvapą ir yra kartoko skonio.

Paplitimas: Bitkrėslės paplitusios visoje Lietuvoje, tik šiek tiek rečiau auga šiaurinėje dalyje. Mėgsta augti pievose, pamiškėse, pakelėse, paupiuose. Renkasi saulėtas ir vietas prie smėlio

Vaistinė žaliava: Vaistinei žaliavai bitkrėslė renkama jai tik pradėjus žydėti. Renkami lapai ir žiedai, džiovinti atokiau nuo saulės spindulių gerai vėdinamoje patalpoje. Baigus rinkti žaliavą reikia gerai nusiplauti rankas, nes šis augalas turi gan stipriai nuodingai veikiančių medžiagų, kuriomis galima apsinuodyti. Gerai apdorota vaistinė žaliava yra aštraus kvapo ir kartaus skonio.

Veikliosios medžiagos: Bitkrėslėje yra karčiųjų medžiagų, mineralinių druskų, dervų, alkanoidų, eterinio aliejaus, kvercetino darinių, rauginių medžiagų, flavonoidų, fenolkarboninių rūgščių.