Sėjamasis linas

Linum usitatissimum L

Vienmetis gana  aukštas žolinis augalas priskiriamas lininių – linaceae šeimai. Žydi mėlyna karstais balkšva spalva, žiedą sudaro penki nariai. Augalas žydi birželio -liepos mėnesį. Sėklos visiškai subręsta rugpjūčio mėn.

Vaistažolės kilmė Europa, Vakarų Azija. Lietuvoje linai auginami kultūriniuose pasėliuose.

Žaliava: Gydymui naudojamas  sėklos (sėmenys). Linai kulami ankstyvosios geltonosios brandos fazėje (rugpjūčio mėn.).

Veikliosios medžiagos: Vaistažolės savo sėklose turi apie 45 proc. riebalinio aliejaus,kurio sudėtyje gausu linoleno, oleino, linolio, palmito, baltymų, angliavandenių, mineralinių medžiagų ( kalio, kalcio, magnio, geležies, cinko, vario, seleno, jodo, aliuminio ir kt.), organinių rūgščių, fermentų, glikozidų, provitamino A ir kt.

Gydomasis poveikis: Sėmenys, jų aliejus naudojamas skrandžio uždegimui, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligei, enteritui, kolitui, kvėpavimo takų, inkstų ir šlapimo pūslės ligoms gydyti. Vartojami kaip vidurius laisvinantys vaistai, taip pat mažino cholesterolio kiekį kraujyje, stabdo kepenų ir tulžies ligų vystymasi, saugo nuo onkologinių ligų, alerginių reakcijų. Sėmenų aliejų patartina naudoti gydant nudegimus, patyrus radiacijos poveikius, aterosklerozės profilaktikai. Taip pat linų sėmenimis gydomas hemorojus, cistitas, nefritas, skatinama maitinančių motinų laktacija. Linų sėmenys vartojamos su kitais vaistažolių mišiniais vartojami pielonefritui bei cukriniam diabetui gydyti.

Sėmenys plačiai naudojami maisto gamybai, ypač vertinamas sėmenų aliejus, tinkamas gaminant dietiškus patiekalus.

Kontraindikacijos: Linų sėmenų preparatų negalima vartoti esant žarnų nepraeinamumui.