Didžioji nasturtė

Vienmetis vijoklinis augalas priklauso nasturtinių – tropaeolaceae šeimai. Žiedai netaisyklingos formos, oranžinės, geltonos arba raudonos spalvos. Žydi birželio – liepos mėnesiais. Vaistažolės kilmė Peru. Lietuvoje nasturtos auginamos kaip dekoratyvinės vijoklinės  gėles.

Žaliava: Gydymui vartojama augalo žolė ir sėklos, kurios susideda iš trijų vaisiaus dalių. Tinkamomis sąlygomis laikomos tinka vartoti apie dvejus metus.

Veikliosios medžiagos: Vaistažolės lapuose esančio eterinio aliejaus sudėtyje pagrindinė sudėtinė dalis – glikozidas tropeolinas. Stiebuose ir gausiai lapuose yra vitamino C. Lapuose yra provitamino A, vitaminų B1, B2, raugų, alkaloidų, gleivių, sitosterolio, fermentų, mineralinių medžiagų.

Gydomasis poveikis: Vaistažolės eterinis aliejus pasižymi kraują valančiu, diuretiniu, grybelį naikinančiu, diuretiniu ir antibakteriniu poveikiu. Vaistažolės stiprina imunitetą, skatina širdies susitraukimus, gerina sergančiųjų stenokardija savijautą, pasižymi raminančiu poveikiu. Vaistažolių preparatai vartojami gydantis antibijotikais, darantis pertraukas tarp antibiotikų kursų. Nasturčių žolės nuoviru, pasaldytu medumi, profilaktiškai skalaujama burnos ertmė, gydoma iššeminė liga. Žolių užpilu gydoma bronchų astma, plaučių nepakankamumas, lėtinis bronchitas, hipertonija, mažakraujystė, limfmazgių uždegimas, skorbutas, inkstų akmenligė, išoriniai odos bėrimai.

Dermatologijoje nasturčių preparatai vartojami gydant nuplikimą ir rožinius spuogus. Kulinarijoje vartojami nasturčių lapai, žiedai ir sėklos.

Prieš gydantis nasturčių preparatais patartina pasikonsultuoti su gydytoju ir vaistininku.

Augalo sultys geriamos sergant šlapimtakių ligomis.