Pelynas

Pelynas (lot. Artemisia capillaris, Artemisia vulgaris, Artemisia absinthium)

Tai daugiametis 60-100 cm aukščio vaistinis augalas. Augalo stiebas stačias ir apaugęs lapais, šiek tiek briaunotas, stiebo apačia sumedėjusi, viršutinė dalis šakota, padengtas pūkeliais. Lapai pražanginiai, padengt pūkeliais, pilkai sidabrinės spalvos, žiedai rutuliški, šviesiai geltonis spalvos. Specifinio kvapo ir kartaus skonio augalas. Žydėjimo metas liepos – rugpjūčio mėnesiais, vaisių subrandina rugsėjo mėnesį. Dauginamos sėklomis ir daigais.

Paplitimas: Pelynas augimo vietai neišrankus, todėl jį dažnai galima aptikti dykvietėse, ne itin derlingoje žemėje.

Vaistinė žaliava: Vaistinei žaliavai tinka visa antžeminė dalis, bet dažniausiai vartojam žiedai, nes jie mažiau kartūs. Renkama žydėjimo pradžioje arba prieš žydėjimą, džiovinama gera vėdinamoje patalpoje plonai paskleista. Vaistinė žaliava tinkama naudoti du metus.

Veikliosios medžiagos: Pelyno pagrindinė veiklioji medžiaga kartumynas, kitos nemažiau svarbios veikliosios medžiagos eteriniai aliejai, ir rauginės medžiagos. Aptinkama obuolių ir gintaro rūgščių, ketalaktonų A ir B, karotinoidų, artemizetino, oksilaktono. Augalo lapuose randama vitamino C, kapilino (pasižymi baktericidinėmis savybėmis, apsaugo nuo grybelinių ligų, gan aktyvus antibiotikas).

Gydomasis poveikis: Vaistažolės, kuriose yra kartumynai gerina virškinimą, stimuliuoja organizmo jėgas, suteikia tonuso. Pagalba sutrikus virškinimu, sutrikus apetitui, apsinuodijus maistu, esant skrandžio sunkumui, esant šlapimo takų infekcijai. Prie viso to pelynas naudingas esant fiziniam ir protiniam išsekimui, bendram organizmo nusilpimui, nerviniam išsekimui, padidėjusiam jautrumui ir nervingumui.