Miškinė dedešva

Miškinė dedešva (lot. Malva sylvestris) tai žolinis dvimetis augalas užaugantis iki vieno metro aukščio. Stiebas gali būti vertikalus, besidriekiantis palei žemę arba gulsčias, apaugęs švelniais plaukeliais, šakotas. Augalo lapai plastiškai širdiškai skiautėti, ilgakočiai, pražanginiai smailėjančiomis viršūnėmis taip pat apaugę švelniais plaukeliais. Žiedai rožinės spalvos dideli, 6–12 cm skersmens, gali būti geltoni, balti, rožiniai raudoni beveik juodi, susitelkę lapų pažastyse, žiedynas primena rugio varpą. Žydi birželio ir spalio mėnesiais. Dedešva subrandina plokščią skeltavaisį, sėklos labai smulkios, tamsios spalvos. Dauginama daigais ir sėklomis.

Paplitimas: Augimo vietai neišranki, bet kaip bebūtų vis tiek geriausiai auga derlingose, gerai išpurentose vietose. Auga ir pavėsyje, smėlingoje vietoj. Dedešva atspari sausrai, aptinkama dykvietiese, šiukšlynuose, patvoriuose, daržuose.

Vaistinė žaliava: Vaistinei žaliavai renkam lapai ir žiedai. Žiedai renkami tik pradėjus žydėti, pilnai neprasiskleidę be žiedkočių. Sudžiovinti žiedai nublanksta. Lapai skinami taip pat žiedų žydėjimo pradžioje be lapkočių. Džiovinti gerai vėdinamoje patalpoje. Tinkamai sudžiovinta vaistažolė tinkama vartoti dvejus metus.

Veikliosios medžiagos: Eteriniai aliejai, vitaminas C, cukrus, mineralinės medžiagos, karotinas, gleivės, antocianinis glikozidas malvinas, organinės rūgštys.

Gydomasis poveikis: Vaistažolė tinkama vartoti esant sausam kosuliui, bronchitui, skatina gleivių išsiskyrimą, slopina uždegimą. Tinka vartoti esant virškinimo sistemos sutrikimui, turi antibakterinių savybių, galima skalauti žaizdas, opas, galima gydyti hemarojų.

Kontraindikacijos: 

Nevartoti esant sumažėjus skrandžio rūgštingumui.