Juodasis serbentas

Apie augalą

Juodasis serbentas – lapus metantis krūmas delniškai skiautėtais, ryškaus kvapo lapais. Žiedai smulkūs, žalsvai rausvi, susitelkę nusvirusiose kekėse; uogos juodos, blizgios, kekėse, viršūnėje išlaiko žiedo liekaną. Lapų kvapas padeda atskirti nuo kitų serbentų.

Lietuvoje tai įprastas sodų augalas, vietomis augantis drėgnuose miškuose ir krūmynuose. Vaistinėje tradicijoje uogos ir lapai yra skirtingos žaliavos.

Kur auga

Mėgsta derlingą, pakankamai drėgną dirvą ir pusiau saulėtas vietas. Laukinių populiacijų aptinkama drėgnuose lapuočių miškuose, paupiuose ir krūmynuose, tačiau rinkimui dažniausiai patikimesni nepurkšti sodo augalai.

Sveiki lapai skinami iki uogų nokimo, nepašalinant per daug lapijos. Uogos renkamos visiškai sunokusios ir greitai atvėsinamos.

Naudojimas

Lietuvių liaudies medicinoje juodųjų serbentų uogos ir jų gėrimai vartoti peršalus, karščiuojant ar nusilpus. Lapų arbata minima esant sąnarių ir šlapimo takų negalavimams. Tai tradicinio vartojimo aprašymas, ne patvirtinimas, kad serbentai gydo infekciją ar uždegiminę ligą.

EMA juodųjų serbentų lapų monografijoje tradiciniu vartojimu vertinami preparatai, skirti šlapimo kiekiui didinti kaip pagalbinė priemonė esant lengviems šlapimo takų nusiskundimams ir lengvam sąnarių skausmui. Tokia informacija taikoma konkrečiai lapų žaliavai, ne uogienei ar sultims.

Paruošimas

Uogos valgomos šviežios, šaldomos, džiovinamos, spaudžiamos ar verdamos. Sultys ir uogienės gali turėti daug pridėtinio cukraus. Lapai tradiciškai džiovinami arbatai; vaistinių preparatų dozavimas turi atitikti produkto lapelį.

Šlapimo takų simptomams būtinas pakankamas skysčių vartojimas tik tuomet, kai gydytojas nėra nurodęs jų riboti.

Poveikis ir tradicinis vartojimas

Uogose yra vitamino C, antocianinų, skaidulų ir organinių rūgščių. Lapų sudėtyje aptinkama flavonoidų ir kitų fenolinių junginių. Ši sudėtis savaime nėra klinikinio gydomojo poveikio įrodymas.

Skausmas šlapinantis, kraujas šlapime, karščiavimas ar šono skausmas gali rodyti būklę, kurios negalima gydyti vien žolelių arbata.

Saugumas ir atsargumo priemonės

Uogos įprastais maistiniais kiekiais paprastai tinkamos, išskyrus alergiją ar individualų netoleravimą. Lapų preparatai netinka, kai dėl širdies ar inkstų ligos rekomenduota riboti skysčius. Nėštumo, žindymo metu ir vaikams vartojimas derinamas su specialistu.

Galimos sąveikos

Dėl galimo šlapimo išsiskyrimą skatinančio poveikio lapų preparatus reikia aptarti vartojant diuretikus, kraujospūdį ar inkstų veiklą veikiančius vaistus. Koncentruotų uogų ekstraktų sąveikų duomenys riboti.