Apie augalą
Paprastasis erškėtis – dygliuotas, lanku išlinkusiomis šakomis krūmas. Lapai neporomis plunksniški, sudaryti iš dantytų lapelių, žiedai dažniausiai šviesiai rausvi, penkialapiai. Rudenį subręsta ovalūs raudoni netikrieji vaisiai – erškėtuogės, kurių viduje yra plaukuotų riešutėlių.
Erškėčių rūšys tarpusavyje panašios ir kryžminasi, todėl tikslus rūšies nustatymas gali būti sudėtingas. Maistui vartojami tik patikimai atpažinti, sveiki vaisiai.
Kur auga
Auga saulėtuose šlaituose, pamiškėse, krūmynuose, pakelėse ir sausose pievose, taip pat sodinamas. Vaisiai renkami toliau nuo intensyvaus eismo, purškiamų laukų ir užterštų teritorijų.
Krūmas svarbus paukščiams, todėl nereikėtų nuskinti visų vaisių. Dirbant saugomasi lenktų dyglių.
Naudojimas
Lietuvių liaudies medicinoje erškėtuogių arbatos, nuovirai ir sirupai vartoti nusilpus, po ligų ir šaltuoju metų laiku. Vaisiai vertinti kaip rūgštus maisto bei vitaminų šaltinis. Tai tradicinis maistinis ir etnobotaninis vartojimas, o ne įrodymas, kad erškėtuogės gydo peršalimą ar stiprina imunitetą konkrečiai ligai.
Svarbu neskirti vaisiaus maistinės vertės nuo koncentruotų ekstraktų, kurių sudėtis ir dozės gali labai skirtis.
Paruošimas
Pašalinami koteliai ir taurėlapiai; vaisiai gali būti džiovinami, šaldomi ar termiškai apdorojami. Viduje esantys standūs plaukeliai dirgina odą ir gleivines, todėl ruošiant gėrimą jis kruopščiai filtruojamas, o vaisiai tinkamai apdorojami.
Ilgas virimas ir laikymas keičia jautrių junginių kiekį; saldinti sirupai nėra tas pats, kas nesaldinti vaisiai.
Poveikis ir tradicinis vartojimas
Erškėtuogėse yra vitamino C, karotenoidų, organinių rūgščių ir polifenolių. Kiekis priklauso nuo rūšies, sunokimo, laikymo ir paruošimo. Vien atskirų medžiagų buvimas neįrodo gydomojo poveikio.
Erškėtuogės prasmingiausiai pristatomos kaip sezoninis maistas ir lietuviškos augalų vartojimo kultūros dalis.
Saugumas ir atsargumo priemonės
Maistiniai kiekiai daugeliui žmonių tinkami, tačiau galimos alerginės ar virškinimo reakcijos. Sergant inkstų akmenlige, geležies apykaitos sutrikimais, nėštumo metu ar planuojant vartoti koncentruotus papildus reikėtų pasitarti su specialistu. Sugedusių ar supelijusių vaisių vartoti negalima.
Galimos sąveikos
Įprastų maistinių kiekių sąveikų tikimybė maža, bet koncentruoti ekstraktai gali skirtis. Vartojant varfariną, kitus kraujo krešėjimą veikiančius vaistus ar geležies preparatus, papildų vartojimą reikia aptarti su gydytoju ar vaistininku.
Šaltiniai
Kew Plants of the World Online: Rosa canina — https://powo.science.kew.org/results?q=Rosacanina
EMA herbal substances inventory — https://www.ema.europa.eu/en/documents/other/inventory-herbal-substances-assessment_en.pdf
