Šeivamedis

Botaninis augalo pavadinimas: Juoduogis šeivamedis – lot. Sambucus nigra L.

Šeima: Šeivamediniai – Sambucaceae Batsch ex Borkh.

Šeivamedis – daugiametis 3 – 10 m. aukščio krūmas ar kitaip nedidelis medelis. Jaunų šakų žievė pilkai žalsvos spalvos, gausiai nusėtos tamsiomis, nedidelėmis karpomis, o senos šakos ir stiebas pilkai rudos spalvos ir sueižėjusi, stora šerdis.

Šeivamedžio lapai 20 – 32 cm ilgio, neporiniai plunksniški, kotuoti, sudėtiniai, sudaryti iš 5 – 7 lapelių. Atskiri lapai pailgos kiaušiniškos formos, galuose nusmailėja, patrynus skleidžia nemalonų kvapą. Lapų viršus tamsiai žalios spalvos, ties pagrindine gysla apaugę trumpais plaukeliais. Apatinė lapo pusė yra šviesiau žalios spalvos, plaukeliai tiks ties gyslomis.

Augalo žiedai 5 – 6 mm skersmens, švelniai kreminės spalvos, malonaus kvapo, susitelkę 10–20 cm skersmens tankiai ir skėčio pavidalo žiedynus, dažniausiai po penkias pagrindines šakas.  Žydi birželio-liepos mėn. Vaisius 5 – 8 mm ilgio, apvalūs arba kiaušiniški kaulavaisiai, juodai violetinis, išskiria tamsiai raudonas sultis, uogos pavidalo kaulavaisis, kiaušiniški, iškiliomis nugarėlėmis, raukšlėti. Žiedus rinkti tik pilnai išsiskleidusius. Uogas patartina geriausiai skinti rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjo pradžioje, kai jos visiškai sunoksta, nes neprinokusios yra nuodingos.

Paplitimas: Šeivamedis nėra išrankus augimo vietai, ligoms, kenkėjams. Geriausiai auga priemolio, dirvose, kurios yra pralaidžios vandeniui. Nesvarbus dirvos rūgštingumas, gali augti saulėtoje vietoje ar pusiau pavėsyje. Nemėgsta tik sausros. Dažniausiai aptinkamas soduose, parkuose, miškuose dažniausiai sulaukėję. Lietuvoje be juodojo šeivamedžio auginamos dar dvi Sambucus L. genties rūšys: žolinis šeivamedis (Sambucus ebulus L.) ir raudonuogis šeivamedis (Sambucus racemosa L.)

Vaistinė žaliava: Vaistinei žaliavai tinka augalo žiedynai, vaisiai, kartais žievė ir lapai. Žiedus skinti visiškai išsiskleidusius gegužės pabaigoje-birželio pradžioje, be žiedkočių. Džiovinti gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje 40 – 50 °C temperatūroje. Gerai išdžiūvę žiedai lieka gelsvos spalvos, prėsko skonio, kvapūs. Vaisiai renkami rugpjūčio-rugsėjo mėn., pirmiausiai apvytinami ir tik tada džiovinami džiovykloje 60 – 65°C temperatūroje. Gerai išdžiūvę vaisiai lieka raukšlėti, apvalūs, saldžiarūgščiai, lipnūs. Vaisius galima vartoti šviežius, virti uogienes, spausti sultis, džiovinti.

Veikliosios medžiagos: Žieduose aptinkama glikozidų (sambunigrinas), eterinio aliejaus, gleivių, flavonoidų (rutinas), rauginių medžiagų, organinių rūgščių, vitamino C, mineralinių medžiagų, eterinių aliejų- net iki 9%. Šeivamedžio žieduose aptinkama ir organinių rūgščių-  valerijono, kavos, acto, obuolių, malikinės, chlorogeninės rūgšties, bei flavonoidų- kempferolio, kvercetino, rutino ir cikloartenolio yra ir vitamino C, kalcio, vario ir geležies.

Vaisiuose – flavonoidų, rauginių medžiagų, glikozidų (sambucinas, sambucianinas, chrizanteminas), eterinio aliejaus, cukrų, vitamino C, gliukozės, fruktozės, gausu organinių rūgščių. Svarbiausios – obuolių, acto, valerijono, citrinos, vyno, malikinė rūgštis. Daug vitamino C (net, iki 49 mg%) bei  karotino. Vaisiuose yra iki 0,3% rauginių ir 2,6% azotinių medžiagų. Malikinė rūgštis veikia grybelius, pasižymi antioksidaciniu ir arteriosklerozę mažinančiu poveikiu. Vaisiuose esantys antocianinai slopina kraujo lipidų oksidaciją, apsaugo ląsteles nuo oksidacinio streso, aterosklerozės, makulės degeneracijos, diabetinės retinopatijos ir periferinės neuropatijos, bei pažintinės funkcijos suilpnėjimo.

Šeivamedžio lapuose aptinkama eterinio aliejaus, glikozido sambunigrino, aldehidų. Šviežiuose lapuose yra karotino, vitamino C.

Šeivamedžio žievėje randamavalerijono rūgšties, rauginių medžiagų, glikozido sambunigrino ir alkaloido konijino yra lektino, kuris pasižymi kaip antivirusiniu, auglius slopinančiu poveikiu.

Gydomasis poveikis: Dažniausiai šeivamedis naudojamas skatinti prakaitavimui, slopinti kosuliui, mažinti karščiavimui, peršalimui gydyti, sąnarių skausmams gydyti, esant vidurių užkietėjimui. Žiedai naudojami šlapimo išsiskyrimui skatinti, gerinti atsikosėjimą.  Naudojamas bronchitų ir sinusitų, peršalimų, laringitui gydymui. Augale esantys citokinai sumažina A ir B gripo infekcijų trukmę. Viena iš pagrindinių gydomųjų savybių yra ta, kad stabdo vėžinių ląstelių dauginimąsi.

Vaikams dažnai duodama gerti sergant peršalimo ligomis, vėjaraupiais, tymais. Neretai žiedais gydomos negyjančios opos, šlapiuojantys odos bėrimai, impetiga, sausai odai prižiūrėti sutraukia veido poras, dezinfekuoja jautrią ir sudirgusią odą.  Šeivamedžio tepalas naudojamas sumušimams, sausgyslių patempimams, nušalimams, opoms, praguloms gydyti.

Susmulkinti lapai ir apvirti su medumi tinka susirgus inkstų ir šlapimo pūslės uždegimais bei chroniškai užkietėjus viduriams, o piene apvirtus šeivamedžio lapus dėdavo ant nudegimų, furunkulų, iššutimų. Žiedų nuoviru galima pagydyti peršalimus, kosulį, pabrinkimus, podagrą, reumatizmą, galima skalauti burną ir gerklę, daryti karštus kompresus dėti ant skaudančių sąnarių. Džiovintų šeivamedžio uogų nuovirą galima gerti sergant geltlige, skatinant tulžies ir šlapimo, prakaito išsiskyrimą.

Pašalinis poveikis:

• Didelis sulčių kiekis gali sukelti viduriavimą.
• Dideli neapdorotų, šviežių uogų kiekiai sukelia pykinimą, viduriavimą, ypač jeigu jos yra visiškai sunokusios.
• Visos juodauogio šeivamedžio dalys, ypač neprinokę vaisiai, savo sudėtyje turi cianidų, kurie yra pavojingi sveikatai.

Kontraindikacijos:

• Nevartoti sergant inkstų akmenlige.
• Sumažėjus leukocitų kiekiui kraujyje.
• Šviežių šeivamedžio uogų nereikėtų vartoti nėščioms ir maitinančioms motinoms bei vaikams.

Įdomu:

• Šeivamedžio žievės nuoviras audinius nudažo geltonai arba rudai, o vaisiai audinius nudažys tamsiai mėlynai.
• Šerdies mediena yra plačiai naudojama laboratorijose ruošiant preparatus mikroskopuoti (mikroskopams).
• Augalas savo specifiniu kvapu atbaido vabzdžius, graužikus, žvėris, todėl jį sodybose reikėtų sodinti prie svirnų, grūdų sandėlių, šiukšlių dėžių.
• Soduose jis gali būti kaimynystėje su juodaisiais serbentais- tada serbentų nepuola erkutės.