Geltonasis vilkdalgis

Iris pseudacorus L

Tai daugiametis aukštas žolinis augalas priskiriamas vilkdlginių – iridaceae šeimai.

Augalas žiedai ryškios geltonos spalvos ir nepasižymintys kvapu. Paplitęs Europoje, Kaukaze, Vakarų Sibire, Pietvakarių Azijoje, Šiaurės Afrikoje, Š. Amerikoje. Lietuvoje taip pat dažnai randamas šlapiose ir drėgnose vietovėse.

Žaliava: Gydymo tikslams naudojami vilkdalgių šakniastiebiai pašalinus antžeminę dalį. Tinkamai išlaikyta žaliava išlaikoma iki dviejų metų.

Veikliosios medžiagos: Vaistažolės savo šakniastiebiuose turi eterinio aliejaus, flavonoidų, krakmolo, organinių rūgščių, ksantonų, mineralinių medžiagų ir kt.

Gydymo poveikis: Vilkdalgių šakniastiebiai pasižymi kraujavimą stabdančiu, šlapimą varančiu, sutraukiamuoju, atsikosėjimą skatinančiu, uždegimą slopinančiu poveikiu. Taip pat vilkdalgių preparatais gydomas plaučių uždegimas, vandenė, kosulys,angina. Yra daromi kompresai ir pavilgai gydyti nudegimams, pūliuojančioms žaizdoms, opoms bei sudirgintai odai.  Vilkdalgių ir ajerų  nuoviru yra trinami plaukai siekiant atsikratyti pleiskanų ir sustiprinti plaukus.

Vilkdalgių nuoviras naikina strazdanas, lygina  raukšles, gaivina odą.

Vilkdalgių eterinis aliejus naudojamas parfumerijoje. Malti vilkdalgių šakniastiebiai naudojami konditerijoje ir stipriesiems ir nealkoholiniams gėrimais aromatizuoti.

Kontraindikacijos: negalima vartoti vilkdalgių eteriniam aliejui alergiškiems žmonėms. Didesnės dozės gali suerzinti burnos, nosies ir akių gleivines.

Prieš gydantis vilkdalgių preparatais patartina pasikonsultuoti su gydytoju arba vaistininku.